kalavėžė

kalãvėžė sf. ppr. pl. (1) giliai išvažinėta vėžė, pravėža: Važiuok kitų kalãvėžėm, tai bus lengviau Mrs. Pavasarį keliu bloga važiuoti – labai daug būna kalãvėžių Dkš. Kalãvėže bėga vanduo Sn. Pakreipk rogutes, tegu eina šitom kalãvėžėm Sn. Tai kelias – kalãvėžės, duobės, purvynas, kad šuva varomas neitų, o vis tik turėjau važiuoti Dkš. Netikęs rogių kelias, jau kalãvėžėse žemė Srj.